- dervagalis
- dervãgalis sm. (1), dervagalỹs (34a) prasta derva (medžgalis), netinkanti skaloms daryti: Surink dervãgalius, nunešk į vidų, bus prakurų Šmn. Nėra nei kokio dérvagalio balanai atsiskelt Kp. Paimk dérvagalį [kam pakalti] Skp.
Dictionary of the Lithuanian Language.
